Alkoholizmas

Alkoholis – paplitusi svaigioji medžiaga. Skirtinga jos koncentracija yra aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose.

Poveikis

Alkoholio įsisavinimas prasideda burnoje, po to – skrandyje, žarnyne, prasiskverbia į visus organus ir ląsteles. Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos. Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys. Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius. Jautrumas alkoholio poveikiui labai individualus: yra individų, kurie dėl savo fermentinės struktūros absoliučiai netoleruoja net ir nedidelių alkoholio dozių. Jų kenksmingumas kepenims, širdžiai, kasai, smegenims nuodugniai įrodytas moksliniais tyrimais. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe.

Perdozavimas

Išgėrus didesnį alkoholio kiekį galimos atminties spragos ir amnezijos. Nuo didesnio kiekio galima mirtis dėl kvėpavimo centro slopinimo. Ištikus alkoholinei komai (netekus sąmonės) galimi sužalojimai ar mirtis dėl nelaimingų atsitikimų bei sušalimo.

Abstinencijos sindromas

Abstinencijos sindromas pasireiškia nemiga, nerimu, depresija, prakaitavimu, dažnu širdies plakimu, drebuliu. Jaunesnio amžiaus asmenims priklausomybės požymiai – išgeriamo alkoholio kiekio kontrolės susilpnėjimas ir abstinencijos sindromas – vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems. Čia svarbi ir genetinė predispozicija. Jeigu alkoholis buvo vartojamas itin ilgai, negydomas abstinencijos sindromas gali peraugti į alkoholinę psichozę – baltąją karštligę.

Alkoholizmas yra nepagydoma liga, tokia pat kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ją sergantys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, o pradėję gerti nepajėgia sustoti. Alkoholikų organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip pakitęs, kad be jo negali funkcionuoti. Negaunant alkoholio prasideda abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucinacijos. Alkoholikai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi “normaliai”. Alkoholis tampa pačiu svarbiausiu jų gyvenimo dalyku.

Alkoholio vartojimo pakopos

Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Subrendę vyrai gali pradėti gerti todėl, kad jų aplinkoje taip įprasta. Moterys – todėl, kad neranda kito budo nuslopinti skaudžius išgyvenimus. Ir vieni, ir kiti gali buti linkę išgerti dėl savo budo savybių: nervingumo, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.

Paauglių girtavimui taip pat būdingi tam tikri dėsningumai

Paauglių gėrimas dažnai prasideda nuo noro išbandyti, kaip alkoholis keičia nuotaiką. Paaugliams gali buti smagu, bet gali buti ir bloga išgėrus. Jei alkoholio sukeliami pojučiai yra malonus, jie skatina pomėgį gerti.

Pradedama gerti nuolat atitinkamomis progomis, jau žinant, kokia bus savijauta išgėrus. Šioje gėrimo pakopoje paaugliai skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad jiems stinga savikontrolės, jie geria per daug, nemoka atsisakyti ir laiku nustoti gerti.

Įsitraukimo pakopa

Pradedama gerti jau ne siekiant malonių pojučių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių. Pavyzdžiui, į šokius einantis paauglys išgeria ne norėdamas pasidaryti sau “šventę”, bet norėdamas atsikratyti jaudulio ir gėdos. Kai alkoholiu pradedama “gydytis”, pamažu prarandama savikontrolė, organizmas įpranta prie vis didesnio alkoholio kiekio, ir artėja nelaimė.

Fiziologinio priklausomumo pakopa

Alkoholis pasidaro butinas, kad butų jaučiamasi normaliai. Kokie pirmieji alkoholizmo požymiai?

  1. Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdienių rupesčių.
  2. Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
  3. Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį vykdyti.
  4. Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
  5. Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
  6. Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
  7. Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

Komentuosite?