Rūkymo prevencija nėra itin efektyvi, jeigu jaunas žmogus tiesiog paskaitomis ar pamokslais informuojamas apie rūkymo žalą. Vaikai ir paaugliai yra išsiugdę gebėjimą ne viską girdėti, praleisti pro ausis, neįsidėmėti informacijos, kuri jiems tuo metu neįdomi.
Nelabai pasiteisina ir rūkymo prevencija paauglius gąsdinant.
Tai, kad sulaukus keturiasdešimt metų juos gali ištikti sveikatos problemos, jiems atrodo taip tolima ir nerealu, kaip ir mūsų netikėjimas, kad vieną dieną pasensime ir nebegalėsime užlipti laiptais į antrą aukštą. Mokyklose per paskaitas rodoma vaizdinė medžiaga, pavyzdžiui kaip atrodo rūkančio žmogaus plaučiai ar ant lūpų išsivystęs vėžys deja neveikia vaikų taip stipriai, kaip atrodo turėtų veikti. Psichologai sako, kad kai patiriamas stiprus baimės jausmas, įsijungia tam tikri gynybiniai pasąmonės mechanizmai ir žmogus tiesiog nebepriima perduodamos informacijos.
Daug efektyviau veikia mažiau reikšmingų, tačiau šiandien, rytoj, artimiausiu metu pajuntamų pasekmių paminėjimas: blogas kvapas iš burnos ar nuo drabužių, pageltę dantys, papilkėjusi oda, blogesni rezultatai sporto salėje ir pan.
Kaip rūkymo prevencija veikia ir “ekonominės sankcijos”. Visų pirma reikia padėti vaikui suprasti, kad rūkymas gana daug kainuoja. Pinigus, kuriuos jis dabar išleidžia ir visą likusį gyvenimą turės išleisti rūkalams, galėtų panaudoti kur kas įdomesniems tikslams. Prevencinį poveikį turės ir sumažinti kišenpinigiai kaip bausmė – tol, kol vaikas nesiliaus rūkyti.
Gana dažnai vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti dėl spaudimo, patiriamo iš jau rūkančių bendraamžių. Jiems siūloma irgi pabandyti, o atsisakyti vaikai nežino kaip. Verta jiems patarti. Tiesiog sakyti “ne” ne visada veiksminga. Kur kas veiksmingiau veikia paauglių atsakymas “jei rūkysiu, pradės smirdėti mano rūbai”, “nenoriu, kad pagelstų dantys” , “jei rūkysiu, su manim nebenorės draugauti mergaitės/ berniukai” ir panašiai.
Paaugliui atrodo, kad rūkydamas jis atrodys labiau suaugęs, kad rūkymas – suaugusiojo pasirinkimas. Tačiau dauguma šiandieninių suaugusiųjų į rūkymo spąstus pateko būdami būtent paaugliško amžiaus, o dabartinis suagusio žmogaus protas sufleruoja, kad reiktų šio įpročio atsisakyti. Pagal tyrimus, atliktus Kauno medicinos akademijoje, 70.6 procentų kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Suaugusio žmogaus pasirinkimas būtų nerūkyti, déjà ne visada lengva pakeisti paauglystėje priimtą sprendimą surūkyti pirmą, antrą, dešimtą cigaretę.
Verta paminėti, kad statistiškai daugiau rūkančių yra tarp žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunančių asmenų. Padėkite vaikui pasidaryti išvadą, kad nerūkantys žmonės yra sėkmingesni, daugiau gyvenime pasiekia. Pavyzdžiai paprastai būna akivaizdūs, juos pateikti gali patys vaikai. Dažniausiai būtent mažiau besimokantys, iš vargingesnių arba asocialių šeimų kilę vaikai pirmieji pradeda rūkyti mokykloje ir bando savo pomėgiu užkrėsti kitus vaikus. Tabako vartojimas yra priimtinesnis nepriteklių patiriančiose šeimose, o dėl pajamų dalies, kuri nuolat skiriama rūkalams, skurdas dar didėja. Paklauskite savo vaiko, ar toks gyvenimo modelis jiems atrodo patrauklus.
Gerai, jeigu niekas iš namiškių nerūko ir vaikai namuose mato teigiamą pavyzdį. O ką daryti jeigu ne? Abiems atvejais tinkamiausia rūkymo prevencija – nuoširdus pokalbis su vaiku.
