Rūkymo prevencija – ne tik šeimos, bet ir valstybės rūpestis

Rūkymo prevencija yra itin svarbi, kadangi rūkymas vis dar yra tarp pirmaujančiųjų mirties priežasčių. Tabako pramonė kasmet skiria didžiules lėšas rūkymo reklamai, užsitikrindama sau ištisas ateinančias kartas vartotojų.Neatsitiktinai daugelis tabako gamintojų reklamos ir marketingo strategijų yra nukreiptos į jaunų žmonių kaip potencialių vartotojų prisiviliojimą. Yra nustatyta, kad 60 procentų rūkančių suaugusiųjų surūkė savo pirmą cigaretę, būdami jaunesni nei 13 metų, o 90 procentų pradėjo rūkyti iki 18 metų.

Todėl rūkymo prevencija ir jos programų orientavimas į jaunus žmones ir paauglius yra itin reikšminga.

Rūkymo prevencija yra numatyta ir Europos Komisijos rekomendacijose, ir valstybių narių, taip pat ir Lietuvos Respublikos, nacionaliniuose teisės aktuose.

Yra daug priežasčių, kodėl paaugliai pradeda rūkyti: bendraamžių, tėvų įtaka, nepakankamas suvokimas apie rūkymo žalą, noras pasirodyti vyresniais, labiau patyrusiais. Dažnai paaugliams rūkymas yra kaip tam tikra maištavimo išraiška.

Veiksniai, silpninatys rūkymo prevenciją yra tabako gaminių reklama, jų legvas prieinamumas ir silpna tabako gaminių prekybos kontrolė.

Savo rekomendacijose apie rūkymo prevenciją Europos Komisija nurodo, kokios teisinės priemonės turėtų būti priimtos valstybėse – narėse, kad paaugliai ir vaikai negalėtų lengvai įsigyti tabako gaminių.

Pavyzdžiui:

  • reikalavimas, kad tabako gaminių pardavėjas įsitikintų, kad pirkėjas yra ne jaunesnis, negu šalies įstatymais nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama įsigyti tabako gaminius (Lietuvoje – 18 metų);
  • tabako gaminių pašalinimas iš savitarnos lentynų;
  • ribota tabako gaminių įsigijimo galimybė prekybos automatuose (Lietuvoje prekiauti iš prekybos automatų išvis draudžiama);
  • draudimas pardavinėti saldainius ir saldumynus pakuotėse, kurios išoriškai panašios arba kelia asociacijas su tabako gaminiais;
  • draudimas pardavinėti cigaretes vienetais arba pakeliuose, kuriuose būtų mažiau negu 20 cigarečių.

Lietuvoje be to draudžiama pardavinėti tabako gaminius farmacijos įmonėse, ligoninėse ir poliklinikose, švietimo bei  kultūros įstaigose, be yo negalima cigarečių įsigyti internetu.

Europos Komisijos rekomendacijose, susijusiose su rūkymo prevencija, pasiūlyti tabako gaminių reklamos apribojimai:

  • neturėtų būti reklamuojami tabako gamintojų prekiniai ženklai;
  • neturėtų būti reklamuojamos su rūkymu susijusios prekės, tokios kaip peleninės, žiebtuvėliai;
  • tabako pardavimui neturėtų būti taikomos pardavimo akcijos ir nuolaidos, tai yra akcijinės kainos,
  • tabako gaminiai neturėtų būti dovanojami kaip nemokami pavyzdžiai;
  • neturėtų būti sudaroma galimybė perkant tabako gaminius dalyvauti žaidimuose ir loterijose;
  • tabako gaminiai neturėtų būti reklamuojami kino teatruose.

Lietuvos valstybė yra nustačiusi griežtas tabako kontrolės normas, gindama žmogaus teises į aplinką be dūmų, skatindama žmones atsisakyti rūkymo ir sudarydama prevencines priemones tabako gaminių prieinamumui ir reklamai.

Europos Komisija vykdo rūkymo prevencijos priemonių valstybėse narėse monitoringą – kas du metai kiekviena valstybė privalo atsiskaityti Europos Komisijai, kokios jos rekomenduojamos priemonės yra taikomos valstybės viduje.

Kitoje „barikadų pusėje“ stovi tabako pramonė su didžiulėmis finansinėmis pajėgomis ir didelėmis lėšomis, skirtomis mums visiems įtakoti.

Rūkyti ar nerūkyti?- kurią pusę renkatės jūs? Ar rūkymo prevencija nėra kova su vėjo malūnais?


Komentuosite?