Kodėl rūkymas žudo?
Vienoje cigaretėje yra apie 4000 cheminių medžiagų. Kai kurios iš jų yra mums puikiai žinomos ir naudojamos buityje.
Pavyzdžiui:
- Acetonas – nagų lako valiklis. dažų skiediklis
- Amoniakas – tualeto valiklis
- Vandenilio cianidas – nuodai
- Kadmis – automobilių akumuliatorių skystis
- DDT- insekticidas
- Metanolis – raketų kuras
- Naftalinas – atbaido kandis
- Nikotinas – narkotinė medžiaga, veikianti smegenis c
- Stearino rūgštis – naudojama žvakėms
- Tolvenas – pramoninis tirpiklis
- Fenolis- dezinfekuojanti medžiaga
- Formalinas – laboratoriniam organų konservavimui
Kaip rūkymas žudo?
Daugelis žmonių galvoja, kad didžiausias žudikas, atsirandantis nuo rūkymo, yra plaučių vėžys. Tai netiesa. Iš tikrųjų daugiau žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų širdies kraujagyslių ligų.
Kad rūkymas žudo, kirsdamas per plaučius, manoma todėl, kad rūkymo poveikis plaučiams gana akivaizdus: tai ir dūmas, įkvėpiant papuolantis į plaučius, ir rytinis kosulys su skrepliais, ir dusulys lipant laiptais.
Bet rūkymo poveikis kraujagyslėms yra tylusis žudikas.
JAV Ligų kontrolės centras teigia, kad nuo plaučių vėžio miršta 28% rūkančių asmenų, tuo tarpu kai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 43% žmonių.
Lengva įsivaizduoti, kad visos cigaretėje esančios kancerogeninės medžiagos kaupiasi rūkančio žmogaus kūne lyg tiksinti bomba. Tačiau iki tol, kol bombos laikas ištiksės, gali nutikti, kad paparasčiausiai neatlaikys kraujagyslės arba širdis.
Kas 8 sekundės rūkymas nužudo po žmogų.
Apie penki milijonai žmonių visame pasaulyje kasmet miršta nuo su rūkymu susijusių ligų. Jeigu rūkymo paplitimo bei nuo rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių skaičiaus tendencijos išliks tokios pat, 2020 metais tabakas nužudys daugiau nei 7 milijonus žmonių, o 2030 – daugiau nei 8 milijonus, 83% iš jų – tose šalyse, kur gyvenimo lygis vidutinis ir mažesnis už vidutinį.
2000 metais paskelbta The Lancet studija atskleidė, kad per 2000-aisiais pirmą kartą mirčių dėl priežasčių, susijusių su rūkymu besivystančiose šalyse buvo tiek pat daug, kiek ir išsivysčiusiose industrinėse šalyse. Dvidešimt pirmajame amžiuje rūkymas persikelia į besivystančias šalis.
Rūkančių žmonių skaičius besivystančiose šalyse didėja ne tik dėl bendro gyventojų skaičiaus didėjimo tose šalyse. Reikšmingą rūkančių skaičiaus didėjimą lemia ir agresyvi tabako gamintojų reklaminė kampanija, nusitaikiusi į besivystančias šalis.
Tik 12 procentų rūkančių gali tikėtis išgyventi iki 85 metų. Tikimybę sulaukti tokio amžiaus turi 69 procentai nerūkančių.
Rūkymas žudo stipriąją lytį: maždaug tris ketvirtadalius mirusių nuo rūkymo sudaro vyrai.
Bostono Harvardo Visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai sako, kad vienintelis būdas užkirsti kelią mirčių nuo rūkymo augimui – tai stiprinti švietimą ir dirbti prevencinį darbą.
