Pagal pagrindinę koncepciją, kuri išrutuliavo iš pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimų, priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant, dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio – alkoholio vartojimo. Pasekmė yra iš esmės visiškai nevaldomas neįveikiamas potraukis/geismas alkoholiui/narkotikams, siekimas jų gauti ir vartoti, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Kartotinai vartojant alkoholį/narkotines medžiagas iš esmės ir ilgainiui pasikeičia smegenų struktūra, bei jų veikimas, ir šie pokyčiai gali išlikti ilgam ir po to kai liaujamasi vartoti.

Kiti pagrindiniai priklausomybės simptomai:

• Stiprus potraukis, nenumaldomas noras vartoti alkoholį / narkotikus.
• Abstinencijos būklė pasireiškianti nutraukus alkoholio/narkotikų vartojimą, kuriai būdingas aštrus nerimas, dirglumas, drebulys, pykinimas ir kt.
• Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą. Tolerancijos alkoholiui / narkotikams kitimas
• Narkotinės medžiagos ar alkoholis vartojami tam, kad palengvinti ar išvengti abstinencijos simptomų.
• Periodinis svaigalų vartojimas turi neigiamų pasekmių profesinėje, socialinėje ar asmeninėje sferose.

Yra įvairių psichologinės bei fizinės priklausomybės simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo to kas vartota, tačiau kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai. Psichoaktyvios medžiagos išderina emocinį žmogaus stabilumą, neretai vartojantiems alkoholį/narkotikus būdingi gretutiniai psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija, nemiga ir kt.

Priklausomybės priežastys

Nėra būdų nusakyti kas gali išvystyti priklausomybę kas ne. Nėra konkrečių priežasčių priklausomybei atsirasti. Nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Vienintelė prielaida priklausomybei išvystyti yra alkoholio/narkotikų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą – turi daug potencialo išvystyti priklausomybę. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgudis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį, bei pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau ir sunkiau kontroliuojamas, orientuotas ties alkoholio/narkotikų vartojimu, bei nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.). Galiausiai, cheminės medžiagos įgauna tiek galios jog pavergia sau visą asmenybę.