Nenumaldomas noras kas minutę pasitikrinti el. pašto dėžutę. Vietoj rytinės kavos gėrimo - naršymas po socialinius tinklapius, vakare – neišplautų indų krūvos, rėkiantis sutuoktinis ir nepatenkinti draugai. Tai – Mariaus kasdienybė. Internetas pamažu tampa svarbiausia jo gyvenimo dalimi. Vyras nebesidomi fotografija, jo nauja aistra virtualusis pasaulis, jame praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko. Jei šeimai ir pavyksta nors trumpam atitraukti nuo kompiuterio, vyras tampa irzlus ir nerimastingas. Marius nejaučia, kaip su kiekvienu kompiuterio įjungimu iš lėto griūna jo profesinis ir asmeninis pasaulis…
Ši istorija jums gali pasirodyti tolima, tačiau psichologai nerimauja: vis daugiau asmenų pasineria i virtualųjį pasaulį, net nenutuokdami apie galimas grėsmes. Kol nesaikingas interneto naudojimas skausmingai nepaliečia beveik visų gyvenimo sričių (šeimos, darbo, santykių su aplinkiniais, mokslų), tol apie galimas grėsmes nesusimąstome. Deja, tuo metu priklausomybė būna įsisenėjusi ir ją pašalinti nėra lengva. Daugelis nesenai atliktų mokslinių tyrimų dabar jau drąsiai teigia jog elgesio priklausomybės egzistuoja. Jų atpažinta įvairių ir visai nemažai, tokių kaip priklausomybė nuo sporto, sekso, video žaidimų, apsipirkimų (shoping’o), interneto bei socialinių tinklapių.
Kokie yra nerimą keliantys priklausomybės simptomai, kaip juos atpažinti? Kokie žmonių tipai yra labiau linkę į įvairias priklausomybes trumpai aptarsime, tam, kad žinotumėte kada laiku pasitraukti.
SKIRTINGOS ASMENYBĖS TAMPA PRIKLAUSOMOS NUO SKIRTINGOS VEIKLOS
Dauguma žmonių, savo dienas leidžiančių internete, neturi jokių priklausomybės simptomų. Tad kaip atskirti normalų naršymą nuo liguisto? Pirmi įspėjamieji ženklai yra perdėtas susirūpinimas dėl interneto, nuolat kankinančios mintys apie veiklą jame, taip pat pailgėjęs betikslis naršymas internete (norisi sėdėti ilgiau ir ilgiau), sumažėjusi kita veikla, suprastėję profesinės veiklos rezultatai, pašliję santykiai, irzlumas nesėdint prie kompiuterio, bei euforijos būsena naršant internete ir pan.
Žmogaus veikla internete labai priklauso nuo jo asmeninių savybių. Tarkime, asmenys, kurie praleidžia daug laiko žaisdami ar lošdami, pasižymi impulsyviu elgesiu, agresija. Paprastai šią veiklą mėgsta nesuvaldantys savo impulsų asmenys. O štai žmonės, daug laiko praleidžiantys bendraudami internete ar socialiniuose tinklalapiuose, dažnai būna nervingi, jų prastesni bendravimo įgūdžiai, menka savivertė. Bendraudami internetu jie jaučiasi patogiau ir laisviau, be to, virtualiojoje erdvėje išreikšti jausmus ir mintis jiems lengviau nei realiame pasaulyje. Manoma, kad socialinio pobūdžio svetainės ypač patrauklios narcizinėms asmenybėms dėl galimybės visapusiškai kontroliuoti savo įvaizdį ir taip sulaukti trokštamo dėmesio bei įvertinimo.
Kokie asmenys turi didesnį polinkį į internetinę priklausomybę? Į rizikos grupę patenka turintys bendravimo sunkumų, depresiški, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys, vieniši ir drovūs asmenys. Vis dėlto dar neaišku, ar nelinkę viešai bendrauti, drovūs ir vieniši asmenys turi didesnį potraukį bendrauti internetu, ar, atvirkščiai, asmenys per daug laiko praleidžiantys virtualioje aplinkoje ilgainiui praranda bendravimo įgūdžius, draugų ratą ir taip dar labiau atitolsta nuo tikroviško bendravimo. Didelės internetinės priklausomybės rizikos grupėms taip pat priklauso paaugliai ir 50-ies metų sulaukę asmenys.
IŠSIGELBĖJIMAS VIENIŠIAMS
Pokalbių bei socialinių tinklų privalumas yra tas, kad žmonės juose jaučiasi ne tokie suvaržyti, laisviau bendrauja, yra atviresni, leidžia sau pasakyti daugiau, nei išdrįstų realiame gyvenime. Vienišiai linkę būti socialiai uždaresni bei jautrūs atstūmimui, jiems sunkoka susirasti naujų draugų. Neretai jų bendravimo įgūdžiai būna prasti, jie nelinkę į intymius santykius, yra menkos savivertės. Bendraudami internetu jie gali rinktis, su kuo ir kada šnekėti, turi laiko apgalvoti, sukurti žinutes ir taip kontroliuoti sąveikas su aplinkiniais. Iš dalies internetas palengvina vienišių uždarumą bei padeda jiems atsiverti, išmoko, kaip pateikti save kitiems. Pavojus kyla tada, kai internetas tampa vieninteliu asmens draugu ir jį dominančia veikla.
Taip pat pastebėta, jog virtualiojoje erdvėje žmonės linkę daugiau flirtuoti. Dažnai Internete užmegzti porų santykiai išsivysto daug greičiau nei įprasta, o vėliau, kai susitinkama iš tikrųjų, labai tikėtina, kad tokie santykiai greitai pereis į intymų lygmenį, ypač jei bendravimas internetu buvo intensyvus. Internetinė pažintis turi tendenciją greičiau peraugti į artimesnį ryšį, o tikrovėje tam reikėtų truputėlį daugiau laiko. Kita vertus, tokios pažintys gali turėti ir neigiamą atspalvį. Žmonės gali manyti, kad žino, su kuo bendrauja internete, tačiau visiškai nenutuokti apie tikrąsias šių žmonių savybes ir motyvus.
NAUJA PRIKLAUSOMYBĖ – SOCIALINIAI TINKLAI
Socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Facebook“, „Twitter“, šiuo metu sparčiai klesti ir pamažu pavergia visą pasaulį. Šių virtualių tinklų sėkmė neabejotina, nes poreikis būti tarp kitų žmonių ir su jais palaikyti ryšį yra labai stiprus mūsų gyvenime. Apskritai žmonės iš prigimties yra socialios būtybės, todėl socialiniai tinklai ir bendravimas internetu tampa paprasčiausiu socialiniu įrankiu. Būdami tarp kitų esame visokeriopai palaikomi, dalijamės informacija ir plečiame bendravimo ratą. Kaip ir realiame gyvenime, socialiniuose tinkluose galime sulaukti kitų asmenų emocinio palaikymo, bendrauti su draugais ir užmegzti naujus ryšius. Internetinio bendravimo išpopuliarėjimą lėmė patogi galimybė susisiekti, stebėti ir palaikyti ryšį su kitais žmonėmis, įgyti emocinio bei socialinio kapitalo bei plėsti savo socialinį ratą. Ilgainiui lankymasis socialiniuose tinklalapiuose virsta kasdienybe. Juk prisiregistruodami tam tikrose svetainėse iš dalies įgauname teisę stebėti draugus, jų veiklą, naujienas ir taip patenkiname visiems būdingą žmogišką smalsumą. Tačiau ir čia slypi grėsmė – laikui bėgant, kasdieninis lankymasis šiuose tinklalapiuose gali tapti nevalingu įpročiu, kaip rūkymas, kai rūkantis žmogus prisidega cigaretę ne dėl jos teikiamo malonumo ar nikotino poreikio, bet labiau dėl susiformavusio įpročio, susijusio su tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, rūkymu po valgio ar geriant rytinę kavą bendraujant su draugais.
Kokie žmonės labiau linkę naudotis socialiniais tinklais? Be abejo, mėgstantys bendrauti asmenys, trokštantys staigaus atlygio ir pasitenkinimo dėl greito aplinkinių atsako. Taip pat žmonės, mėgstantys naujas technologijas, greitį, ir, žinoma, naujovių ieškotojai.
Nuostabu, jei sugebame išlaikyti sveiką balansą ir internetinį bendravimą priimame kaip parankų įrankį ryšiui su draugais palaikyti. Vis dėlto nuolatinis buvimas virtualiojoje aplinkoje daro didžiulę žalą asmens socializacijai. Internetinis bendravimas gerokai skiriasi nuo tikrojo, įgūdžiai, reikalingi tikrai sąveikai su žmonėmis nepalaikomi, o turimi po truputį nyksta. Internetas pamažu tampa alternatyva tikram bendravimui ir veikia kaip kompensacinis mechanizmas dėl realiai bendraujant patiriamų sunkumų. Tyrimai patvirtina, kad asmenys, linkę bendrauti virtualiojoje erdvėje, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, ir jį malšina ne tiesioginiu, bet internetiniu bendravimu.
Svarbu suvokti, kad bendravimas virtualiojoje erdvėje niekada neatstos tiesioginių žmonių santykių. Tai tėra pakaitalas, ir laikas, kurį praleidžiame bendraudami su žmonėmis pokalbių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, trikdo mūsų socialinio, profesinio bei fizinio gyvenimo kokybę. Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo labiau atitolstame nuo realių žmonių santykių, pamažu prarandame bendravimo įgūdžius ir tikrą bendravimo džiaugsmą. Pastebėjus, kad internete praleidžiate daugiau laiko, nei ketinote, ar dorosi vis sunkiau nuo jo atsitraukti, kamuoja nuolatinės mintys, kada vėl galėsite prisijungti prie interneto, derėtų susimąstyti ir sutrumpinti laiką, leidžiama virtualiojoje erdvėje, taip pat bandyti atrasti kitokių užsiėmimų ir, žinoma, kuo daugiau bendrauti realiai. Netiesioginiai santykiai yra silpni ir net bendraudami su pažįstamais žmonėmis internetu jaučiame technologinį barjerą. Galų gale, vargu ar verta investuoti į internetinius santykius ir taip prarasti tikrus išgyvenimus su tikrais žmonėmis?
Priklausomybės ligų psichologė
Neringa Bagdonaitė
