Milijonai žmonių ‘užsikabina’ ne tik ant tokių stiprių narkotikų kaip heroino, morfino, amfetaminų, raminamųjų ar kokaino, bet ir ant paprastesnių cheminių preparatų, tokių kaip nikotino, kofeino, saldumynų, ar steroidų. Yra ir kita grupė žmonių kuriems būdingos mažiau žalingos, tačiau vis dėlto priklausomybės nuo veiklos, pvz: darbo, vagiliavimo, lošimo, interneto, mankštos, ir net meilės ar sekso. Naujoms priklausomybės formoms atrodo nematyti pabaigos. Tačiau gera žinia yra ta, jog šių dienų mokslas, į pagalbą pasitelkęs neurologiją, molekulinę biologiją, farmakologiją, genetikos mokslus ir kt. perkonstravo priklausomybės sąvoką, paneigė ankstesnes tiesas bei iškėlė naujas hipotezes. Naudojant naujus technikos įrenginius, specialistai dabar gali aiškiai nurodyti kurioje smegenų srityje glūdi priklausomybė, kaip, kur ir kada gimsta nenumaldomas potraukis, ir kaip tai veikia žmogaus protą bei elgesį. Be to, tyrimų išvados optimistiškai teigia, jog viskas toli gražu nėra beviltiška.
Pasak mokslinių įžvalgų, mėgautis tai kas žmogui suteikia malonumą ir ‘užkibti’ ties tuo kas malonu yra normalu, tai yra dalis mūsų prigimties. Pasirodo jog kiekvienai gyvūnų rūšiai, pradedant nuo senovės roplių, graužikų, ir baigiant homo sapiens, yra būdingos tos pačios malonumo ir pasitenkinimo jungtys smegenyse. Smegenų sritis atsakinga už malonius pojūčius ‘įsijungia’ kiekvieną kartą sąveikaujant su cheminiais preparatais (alkoholiu, narkotikais) arba, tiesiog užsiimant natūraliais dalykais pvz: valgant ar patiriant orgazmą. Jei patiriame kažką kas mums patinka, kas gerina savijautą – tai aktyvuoja žmogaus malonumo centrus bei sustiprina tikimybę jog toks elgesys pasikartos.
Paklauskite 10 žmonių kas tai yra priklausomybė, ir kokios jos priežastys ir sulauksite 10 skirtingų atsakymų. Vieniems priklausomybė tai yra moralės ar dvasingumo stoka, kitiems atsakomybės už savo elgesį nebuvimas. Politikams tai savikontrolės problema, sociologams – skurdo, pedagogams – neišsilavinimo. Psichologai bei psichiatrai sietų priklausomybės atsiradimą su asmenybiniais bruožais – temperamentu, charakteriu. Biologų atsakymas būtų orientuotas į genus ir paveldimumą. Antropologai teigtų jog tai nulemia kultūrinė aplinka. Ir pagaliau Dan Quayle dėl visa ko kaltintų netvirtus šeimos pagrindus.
Vis dėlto, arčiausiai tiesos yra šių dienų požiūris, jog priklausomybė tai yra lėtinė liga. Alkoholizmas arba narkomanija tai yra liga, panašiai kaip ir kitos lėtinės ligos pvz: vėžys, cukrinis diabetas. Žmogus tą ligą arba turi arba jos neturi. Kaip ir visos lėtinės ligos, priklausomybė yra chroniška, nuolat pasikartojanti liga. Tokio reiškinio kaip vienkartinis priklausomybės išgydymas neegzistuoja, o gydymas reikalauja gyvenimo būdo pokyčių, ir neretai visiško susilaikymo nuo alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, trunkančio visą gyvenimą (Anoniminiai Alkoholikai).
