Mūsų šeimos problema – nuolatiniai vyro nuklydimai į kairę, nuotykiai su kitomis moterimis, kartais net su nepilnametėmis. Turime du vaikučius, kartu esame aštuonerius metus, 7-erius – susituokę. Negailime vienas kitam bučinių, apkabinimų, gražių žodžių, o ir seksas puikus – esame susiderinę. Dukros mumis didžiuojasi… Kol įvyksta eilinis vyro nuklydimas…

Tokios ir labai panašios istorijos pastaruoju metu gana dažnai aptinkamos psichologo patarimus teikiančiuose internetiniuose tinklalapiuose. Aktualiausia šiuolaikinių šeimų problema tampa nuolatinė vyrų būtinybė taip liaudiškai šnekant sukti į šoną. Tačiau į situaciją pažvelgus iš arčiau, nesunku pastebėti jog santykiuose dominuoja tas pats nuolat pasikartojantis elgesio modelis, tai yra, rizikuojant šeimynine gerove bei asmeniniais santykiais sutuoktiniui neišvengiamai laikas nuo laiko būtinas svetimoteriavimas. Iš kur ir kodėl atsiranda tas neatsispiriamas potraukis nuklysti?

Nors dar visai nesenai dėl tokių priklausomybių kaip seksas, internetas arba sportas buvo abejota, šiandien mokslas drąsiai pripažįsta jų egzistavimą bei potencialą išvystyti sunkius ilgalaikius elgesio sutrikimus. Taip jau sutverta gamtos jog žmonės yra užprogramuoti norėti sekso, tam kad susilauktų palikuonių bei pratęstų žmonių rasę. Tai natūrali veikla. Ekspertai diagnozuoja priklausomybę nuo sekso tada kai seksualinė veikla tampa nebekontroliuojama nepaisant įvairiausių neigiamų pasekmių. Kol kas ši diagnozė nėra įtraukta į Tarptautinį Psichikos sutrikimų IV leidinį, tačiau teigiama jog tai impulso kontrolės ir lyties tapatybės sutrikimas.

Priklausomybė nuo sekso turi įvairias formas, tokias kaip kompulsyvus masturbavimasis, seksas su prostitutėmis, anonimiškas seksas su daugybe partnerių, daugybė meilės ryšių turint pastovų partnerį, nederamas seksualinis lietimas, pasikartojantis vaikų prievartavimas, žaginimo epizodai, prostitucija. Asmuo priklausantis nuo sekso, turi didžiulį potraukį ieškoti bei įsivelti į seksualinį elgesį, nepaisant neigiamų pasekmių asmeninėje, profesinėje bei socialinėse sferose. Ši priklausomybė adekvati priklausomybei nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kaip alkoholikams alkoholis ar narkomanams narkotinės medžiagos, kenčiantiems nuo seksualinės priklausomybės asmenims gyvenimas sukasi tik apie seksą, o bandymai kontroliuoti savo elgesį dažniausiai nepavyksta.

Statistiniai duomenys teigia jog 8% vyrų , bei 3% moterų išvysto priklausomybę nuo sekso. Polinkį turi asmenys kurie skundžiasi nuotaikų svyravimais, depresija, nerimastingumu, obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais, taip pat turintys asmenybės sutrikimų. Tačiau psichologai teigia, jog ne pati veikla daro žmogų priklausomą, verčiau tai asmens polinkis į kompulsyvų elgesį nulemia priklausomybės eigą. Tarp nuo sekso priklausomybės kenčiančių dažniausiai pasitaiko tų kurie turi žemą savivertę, meilę/seksą duodantys tam jog pasijaustų mylimi ar gautų dėmesio. Dažnai jie to nepripažįsta ir laiko savo elgesį priimtinu. Taip pat asmenys kurie mėgsta sudaryti šalto, bejausmio, uždaro asmens įvaizdį, stokoja pasitikėjimo žmonėmis ir linkę į manipuliacijas.

Kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus? Jaučiamas noras sustabdyti ar kontroliuoti savo seksualinį elgesį, nepavykę bandymai tai padaryti. Nuolatinis poreikis įsivelti į destruktyvias ar rizikingas situacijas, meilės ryšius. Pasinėrimas į seksualines fantazijas, tam kad susidorotumėte su nemaloniomis situacijomis/jausmais. Reikia daugiau ir daugiau seksualinės veiklos/įvairovės, tam kad patirtumėte pradinį pasitenkinimą. Praleidžiate žymiai daugiau laiko galvodami, planuodami arba gailitės ar sunkiai atgaunate jėgas po seksualinės veiklos. Apleidžiate svarbias socialines, profesines ar pramogų veiklas dėl seksualinės veiklos. Pagrindinis kriterijus skiriantis normalų seksualinį elgesį nuo liguisto yra asmens nesugebėjimas sustabdyti savo elgesio kuris gali turėti neigiamų pasekmių jo gyvenime.

Kalbant apie priklausomybes, priklausomybė tai yra patologiškas ryšys su nuotaika keičiančia medžiaga arba veikla. Vieni negali atsibusti be kavos, kitus cigaretė gelbėja nuo nerimo, trečius atpalaiduoja televizijos žiūrėjimas, sportininkai jaučia pakylėjimą sporto metu ar po jo. Visi čia minėti yra nuotaiką keičiantys užsiėmimai, tačiau nebūtinai visada patologiški. Teigiama jog patologija pasireiškia tada kai asmens ryšys su kažkokia nuotaiką keičiančia veikla/medžiaga tampa svarbesniu už visa kita, asmeninius, šeimos santykius, darbą ir t.t. Kai dominuojanti tampa kažkokia veikla ar substancija, o ne žmonės, pajaučiamas vienišumas bei izoliacija. Tam kad nesijaustų atstumtas asmuo grįžta prie blogo įpročio, formuojasi užburtas ratas.

Pati priklausomybė kaip liga turi tendenciją kartotis laikas nuo laiko ir yra susijusi su neurobiologiniais pokyčiais. Neurocheminės medžiagos kurios išskiriamos smegenyse sekso metu prilygsta euforinei būsenai vartojant kokainą. Narkotinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės nuo sekso neurochemija yra labai panaši.

Manoma jog vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių priklausomybės ligos eigą yra stresas. Streso metu žmogaus organizme vyksta stimuliacija, organizmas pasiruošia kovai su iškilusia grėsme, pagreitėja kvėpavimas, širdies ritmas, padidėja budrumas bei suaktyvėja mąstymo procesai. Įveikus stresorius ar situacijai aprimus vyksta atstatomieji organizmo procesai, grįžtama į homeostazės būseną. Šiek tiek streso yra būtina ir net rekomenduotina, tačiau problema kyla kai stresas užsitęsia, atstatomieji rezervai išsenka. Dažniausiai tada pasireiškia žmogaus polinkis į psichopatologiją ar svaigalų vartojimą, atrandami būseną gerinantys užsiėmimai, tam kad išvengti nemalonios emocinės būsenos. Stresas paspartina ligos eigą, atkrytį, ypač asmenims turintiems psichikos sutrikimų ar genetišką polinkį į psichikos ligas.

Kalbant apie rizikos faktorius, vieni iš labiausiai lemiančių priklausomybės sutrikimus yra patirta seksualinė ar fizinė prievarta, smurtas, disfunkcinė šeima, psichologinės traumos patirtos vaikystėje, artimo ryšio su mama trūkumas ar nebuvimas. Didesnį polinkį turi tie kurie vaikystėje pasižymėjo hyper arba hypo fiziniu aktyvumu, dažnai patyrė tėvų arba bendraamžių atstūmimą, kuriems būdingas nuolatinis sėkmės, pripažinimo, įvertinimo poreikis, linkusiems svajoti, gyventi norų išsipildymo fantazijose.

Žiūrint iš biologinės pusės, įtakos gali turėti asmenybiniai dalykai. Didesnį polinkį susidurti su įvairiomis priklausomybėmis turi nesuvaldantys savo impulsų, naujovių/sensacijų ieškotojai, linkę į depresiškumą asmenys. Impulsyvūs žmonės sunkiai atsispiria išoriniams bei vidiniams stimulams, stokoja atkaklumo, išankstinio apgalvojimo, turi sunkumų išlaukiant didesnio nuopelno įdedant daugiau pastangų ir kantrybės, linkę elgtis staigiai ir neapgalvotai, rizikuoti neįvertinę rizikos ar neigiamų pasekmių. Asmenys pasižymintys impulsyvumu labiau linkę išvystyti rūkymo, stimuliuojančių kvaišalų, lošimo, internetinę priklausomybes.

Naujovių ieškotojams būdingas nuolatinis poreikis patirti jaudinančių, įvairių, intensyvių pojūčių ar išgyvenimų, rizikuojant įvairiais gyvenimo aspektais. Naujovių ieškotojai dažnai pasirenka sporto šakas susijusias su fizine agresija, mėgsta kovos filmus, jiems būdingas laisvesnis seksualinis požiūris. Dažniau pasitaiko vyrų nei moterų. Šis asmenybės bruožas labiausiai sietinas su priklausomybe nuo alkoholio, slopinančių narkotinių medžiagų vartojimu bei sekso. Tokie asmenys nepakenčia nuobodulio ar nuspėjamų situacijų, jiems sunkiai sekasi palaikyti ilgalaikius santykius.

Ar tai šio laikmečio sutrikimas?

Akivaizdu jog problema egzistuoja ir vis daugiau žmonių kenčia nuo įvairaus pobūdžio priklausomybių. Ar tai šio laikmečio sutrikimas? Ar žmonės ir anksčiau kentėjo nuo įvairiausių priklausomybių sutrikimų, tik jie nebuvo atpažinti? Didžiausias šio laikmečio pokytis tai informacijos gausa, prieinamumas, augantis technologijų tobulėjimas. Jei palygintume situaciją dabar ir prieš daugelį metų atgal, kiek priėjimo prie informacijos turime apie sveiką gyvenimo būdą, žalingus įpročius dabar ir tada prieš 20-30 metų. Kiek dėmesio tam skiria žiniasklaida bei valstybinės institucijos. Tačiau yra ir kita, neigiama šio pokyčio pusė. Tapo madinga stebėti įžymių žmonių gyvenimus, aklai sekti jų pavyzdžiu. Tai ypač liečia paauglius ir jaunus žmones.

Nuostabu, jei sugebame išlaikyti sveiką balansą ir mokame džiaugtis technologijos teikiamomis naujovėmis, gyvenimo malonumais. Problema visada kyla tada kai prarandame pusiausvyrą, kai kažkokia veikla tampa vieninteliu užsiėmimu, kai siaurėja kitų pomėgių repertuaras. Priklausomybių gydymas dažnai būna ilgas ir gana sudėtingas, gydoma visa asmenybė socialiniame kontekste, keičiant suvokimą apie jį supančią aplinką, požiūrius, mokoma susidoroti su stresinėmis situacijomis, neigiamomis emocijomis, griežtais įsitikinimais. Ne retai mokoma paprasčiausio nuoširdumo, sugebėjimo priimti ir atpažinti save tokį koks esi. Procesas reikalaujantis gana nemažai asmeninių pastangų bei pasiryžimo keistis. Dažnai pasitaiko, jog pasveikus nuo vienos priklausomybės išvystoma kita, ypač asmenims kenčiantiems nuo sunkios psichopatologijos.

Kita vertus, žmogaus organizmas yra tobulai sukurtas mechanizmas, smegenys gamina natūralius opiatus mėgaujantis paprasčiausiais gyvenimo dalykais. Nuoširdus bendravimas, buvimas tarp žmonių, praeivio šypsena, gardus maistas, piniginis atlygis, mylėjimasis su mylimu žmogumi visa tai išskiria malonumą suteikiančias chemines medžiagas.

Pagreitėjęs gyvenimo tempas, veliau tampantis įpročiu lėkti trukdo gyventi pagal gamtos sukurtą ritmą, nebemokame atsipalaiduoti, įsiklausyti į save savo pojūčius, bei poreikius. Gyvendami gerų emocijų trūkume trokštame didelių išgyvenimų, malonumo bangų, kad kompensuotume esamą trūkumą. Deja, po didelių pakilimų dažniausiai seka žemi kritimai. Vis dėlto verta prisiminti, jog laimė visada yra arti ir slypi paprastuose, mažuose dalykuose.

Priklausomybės ligų psichologė
Neringa Bagdonaitė