Pats baisiausias smūgis šiandieninei šeimai būtų ne benzino kainų kilimas, vertybinių popierių nuvertėjimas biržoje, o dukros, sūnaus, žmonos, vyro ar kito artimo bei mylimo žmogaus įklimpimas į narkomanijos ar alkoholizmo liūną. Dauguma šiuolaikinių vakarėlių, švenčių neapsieina be alkoholio ar narkotikų. Svaigalai pakelia nuotaiką, žmogų padaro drąsesnį. Tačiau vartojant alkoholį, narkotikus retai pagalvojama apie jo žalą organizmui ir galimas pasekmes.

Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka apie 2 litrus gryno alkoholio. Vienas iš 6 žmonių, turi problemą dėl alkoholio, 20% ligonių turi sveikatos sutrikimų susijusių su alkoholiu.

Iš visų žmonių nuolatos geriantys sudaro 13 – 20%, buvę alkoholikai 20%, visiški abstinentai 34%, epizodiškai išgeriantys 44%.

Alkoholizmas dažnesnis tarp žemos socioekonominės padėties žmonių. 6% psichikos sutrikimų yra susiję su alkoholiu. Alkoholinio vaisiaus sindromas yra dažniausia silpnaprotystės priežastis (1 iš 1000 gimusių).

Tai trečia mirties priežastis nuo profilaktiškai kontroliuojamų veiksnių (po rūkymo ir nutukimo).

Rizika iškyla jei vyrai suvartoja daugiau nei 4, moterys daugiau nei 2 buteliukus alaus per dieną, per savaitę nesisumuoja. Baltųjų rasė turi didesnę priklausomybės riziką.

Alkoholizmas yra 2 kartus dažnesnis vyrų nei moterų tarpe. Moterų organizmas neskaido taip gerai alkoholio kaip vyrų, todėl net dvigubai mažesnės dozės joms yra pavojingos.

Daugiausiai pasitaiko vidutinio amžiaus žmonių tarpe ( 30% sudaro alkoholikai virš 60 metų).

Kokios dažniausios alkoholizmo priežastys?

Genetiniai veiksniai susiję su bipoliniu sutrikimu ar šizofrenija.

Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis.

Alkoholikų šeimoje sūnūs turi 4 kartus didesnę tikimybę susirgti šia liga nei kiti.

Paveldimumas – identiški dvyniai turi daug didesnę tikimybę susirgti alkoholizmu nei neidentiški dvyniai.

Skiriami I ir II tipo alkoholizmai vyrams. I tipo – gerti pradeda suaugę, geria norėdami nusiraminti, paveldėtas tačiau reikia aplinkos, kad paskatintų. II tipo – sąsajos su kriminaliniu elgesiu, prasideda paauglystėje, geriama, kad pasijusti galingu.

Dukrų polinkis į alkoholį padidėja jei motina turi problemų su alkoholio vartojimu.

Alkoholikų vaikai yra atsparesni alkoholiui, jų organizmas jį geriau skaido.

Tiksliausiai alkoholizmą padeda įvertinti specialūs klausimynai ( CAGE, AUDIT).

• Ar kada jautei, jog reikėtų nustoti gerti?
• Ar erzino žmonių kritika tavo gėrimo atžvilgiu?
• Ar jauteisi negeras ar kaltas dėl savo gėrimo?
• Ar kada ryte tik atsikėlęs pirmiausiai imi išgerti kad atstatytum normalią būseną ir išvengtum nutraukimo sindromo?

Atsakę bent į 2 klausimus pacientai turi 7 kartus didesnę priklausomybę nuo alkoholio.

Pagrindiniai priklausomybės simptomai:

• Geriama nepaisant fizinių ar psichologinių sutrikimų, kuriuos sukėlė alkoholis.
• Kitokios veiklos neigimas.
• Nekontroliuoja gėrimo laiko ir išsiblaivymo laiko.
• Nekontroliuoja gėrimo.
• Geria ilgiau nei norėjo.
• Tolerancija (reikia didesnių dozių pasiekti efektą).
• Nutraukimo simptomai.
• Geriama, kad palengvinti ar išvengti nutraukimo simptomų.

Fiziniai simptomai: alkoholio nutraukimui būdingas pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, sujaudinimas ir slopinimas kartu, galvos skausmas, drebulys, traukuliai, vaizdinės ir garsinės haliucinacijos.

Lėtiniam alkoholizmui būdinga ginekomastija (krūtų padidėjimas vyrams), voratinklinis kraujagyslių augimas odoje, padidėjusios kepenys ir blužnis, sėklidžių atrofija. Taip pat būdingi neurologiniai sutrikimai (negalėjimas pastovėti, rankų drebėjimas, rijimo sutrikimai, nervų funkcijos sutrikimai), psichiatriniai sutrikimai (silpnaprotystė, amnezija, depresija).

Prie alkoholio greitai priprantama, o atsisakyti yra labai sunku. Tas pats ir su narkotinėmis medžiagomis.

Statistiniai duomenys liudija, kad per penkerius metus narkomanų skaičius vien Lietuvoje išaugo beveik 12 kartų. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių ir diskusijų temų. Deja, jaunimui trūksta tikslios informacijos. Dauguma iš jų mano: ,,jei vartosi ne kasdien, narkomanu netapsi”, ,,keli kartai tikrai nepakenks”, ,,žolė visai nekenkia”, ,,nuo vieno karto nieko neatsitiks” ir pan. Tačiau žmogus nesupranta, kad narkotikų poveikis priklauso nuo žmogaus – jo imuniteto stiprumo, amžiaus ir t.t. Vieni prie narkotikų pripranta tuoj pat, kitiem priklausomybė atsiranda po kelių kartų.

Dabar mokyklose vyksta įvairios diskusijos, konkursai, daromi projektai šia tema. Įprotis kvaišintis po kiek laiko pereina į ydą. Poreikis gauti narkotikų skatina įvairius nusikaltimus (vagystes, žmogžudystes), ir visa tai tik dėl pinigų trūkumo svaigalams.

Pavartojus narkotikų psichologinė priklausomybė atsiranda iš karto pajutus malonumą. Psichologinis priklausomumas išlieka labai ilgai, dažniausiai visą gyvenimą. Esant nedidelei psichologinei priklausomybei su nedidelėmis pastangomis ją galima numalšinti, esant didesnei, ją numalšinti reikia daug didesnių pastangų. Alkoholizmas ir narkomanija yra dvi baisios šiuolaikinės problemos mūsų išsivysčiusioje, laisvoje visuomenėje, todėl būtina apie tai kalbėti ir priklausomybes šalinti. Šios dvi ligos gali visiškai sužlugdyti gyvenimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nedelsiant ieškoti pagalbos.

Visais klausimais ir dėl gydymo skyrimo skambinkite: (847) 219-6468
Adatų refleksoterapeutas
Piotr Sadchin
Sun Clinic
1411 McHenry (83 road) #128,
Buffalo Grove

Šaltinis: www.aidas.us (prieiga Vas 20, 2015)