Benzodiazepino abstinencijos sindromas

Nutraukimas, kurį sukelia raminamųjų-migdomųjų vaistų, tokių kaip benzodiazepinai gali sukelti rimtų medicininių komplikacijų.
Nurodoma, kad juos pašalinti yra pavojingiau nei opioidus.

Kai kurie abstinencijos simptomai yra identiški simptomams,
kuriems iš pradžių buvo paskirtas vaistas,
ir gali būti ūmūs ar užsitęsę.
Ilgo benzodiazepinų pusinės eliminacijos periodo simptomai gali atsirasti iki trijų savaičių,
nors trumpalaikio veikimo simptomai dažnai pasireiškia anksti, paprastai per 24–48 valandas.
Nutraukus vartojimą didelėmis ar mažomis dozėmis, simptomų skirtumų gali nebūti,
tačiau simptomai paprastai būna sunkesni, vartojant didesnes dozes.

Palaipsniui ar staiga mažinant dozę, gali atsirasti šie simptomai:
Akathisia
Sujaudinimas ir nerimas, galimi teroro ir panikos priepuoliai.
Neryškus matymas.
Krūtinės skausmas.
Depersonalizacija ir derealizacija (nerealumo jausmai).
Depresija (gali būti sunki), galimi minčių apie savižudybę atvejai.
Svaigulys.
Burnos džiūvimas.
Disforija.
Padidėjęs kraujo spaudimas.
Nuovargis ir silpnumas.
Virškinimo trakto sutrikimas (įskaitant pykinimą, viduriavimą, vėmimą).
Klausos sutrikimas.
Galvos skausmas.
Hiperosmija.
Hipertenzija.
Hipnagoginės haliucinacijos.
Hipochondriazė.
Padidėjęs jautrumas liečiant.
Padidėjęs šlapinimosi dažnis.
Nemiga.
Sutrikusi atmintis ir koncentracija.
Apetito praradimas ir svorio netekimas.
Lengva ar vidutinio sunkumo afazija.
Nuotaikos svyravimai.
Raumenų spazmai , mėšlungis , diskomfortas ar susižavėjimas.
Košmarai [45]
Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
Parestezija.
Paranoja.
Prakaitavimas.
Fotofobija.
Odinė hipotenzija.
REM miego atsigavimas.
Neramių kojų sindromas.
Skonio ir kvapo sutrikimai.
Tachikardija.
Spengimas ausyse.
Drebulys.
Regėjimo sutrikimai.

Dienos atsinaujinimas ir atsinaujinimo simptomai,
kartais painiojami su pertraukimu tarp dozių, gali atsirasti,
kai jau atsiranda priklausomybė.
„Atgimimas“ – tai simptomų, kuriems iš pradžių buvo paskirtas vaistas, grįžimas,
priešingai, „atsigavimo“ simptomai yra simptomų sugrįžimas.
kuriam iš pradžių buvo vartojamas benzodiazepinas,
tačiau intensyvesnis nei anksčiau;
kadangi „pertraukimas tarp dozių“ yra tada,
kai pasibaigia ankstesnė vaisto dozė ir prasideda visiškai naujas abstinencijos ciklas,
kurio simptomai išnyksta vartojant kitą dozę, bet po kurio prasideda dar vienas visiškai naujas abstinencijos ciklas.
Nusidėvi, atsiranda nauja vartojimo nutraukimo pradžia tarp kiekvienos dozės, vadinamos „ tarpdozėmis“nutraukimas “,
o jei netinkamai gydomas,
gali pasikartoti neribotą laiką užburtame rate (kuriam reikia atsižvelgti į ilgą benzo pusinės eliminacijos periodą (pvz., Valium (Diazepamas)),
taigi vaistas nenusidėvi tarp dozių).
Nutraukimo simptomai pirmą kartą gali pasirodyti mažinant dozę,
įskaitant nemigą, nerimą, kančią, svorio netekimą, galvos svaigimą, naktinį prakaitavimą, drebulį, raumenų trūkčiojimus, afaziją, panikos priepuolius, depresiją, derealizaciją, paranoja, nevirškinimą, viduriavimą. , fotofobija ir kt., ir dažniausiai susijusios su trumpalaikio veikimo benzodiazepinų vartojimo nutraukimu, pavyzdžiui, triazolamo.
Dienos simptomai gali pasireikšti po kelių dienų iki kelių savaičių vartojant naktinį benzodiazepino vartojimą arba z-vaistus, tokius kaip zopiklonas; su abstinencija susijusi nemiga atsinaujina blogiau nei pradinė net tada, kai benzodiazepinai vartojami protarpiais.

Lėtinis benzodiazepinų poveikis sukelia nervų adaptaciją,
kuri neutralizuoja vaisto poveikį,
todėl atsiranda tolerancija ir priklausomybė.
Nepaisant to, kad vartojama pastovi terapinė dozė,
ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti panašius į abstinencijos simptomus, ypač tarp dozių.
Nutraukus vaisto vartojimą arba sumažinus dozę, abstinencijos simptomai gali atsirasti ir likti tol, kol organizmas pakeis fiziologinę adaptaciją.
Šie atoveiksmio simptomai gali būti tapatūs simptomams, dėl kurių iš pradžių buvo vartojamas vaistas, arba gali būti nutraukimo simptomų dalis.
Sunkiais atvejais abstinencijos reakcija gali pagilinti ar prilygti rimtoms psichinėms ir medicininėms būklėms, tokioms kaip manija , šizofrenija ir, ypač didelėmis dozėmis, traukulių sutrikimai.
Neatpažinus nutraukimo simptomų, gali atsirasti melagingų įrodymų, kad reikia vartoti benzodiazepinus, o tai savo ruožtu sukelia nutraukimo nepakankamumą ir benzodiazepinų atstatymą, dažnai didesnes dozes.

Del greito vartojimo nutraukimo gali atsirasti rimtesnis sindromas.

Katatonija , kuri gali baigtis mirtimi.
Sumišimas.
Traukuliai, kurios gali sukelti mirtį.
Koma (reta).
Delirium tremens.
Hipertermija.
Manija.
Į piktybinį neurolepsinį sindromą panašus įvykis.
Organinio smegenų sindromas.
Potrauminio streso sutrikimas.
Psichozė.
Mintys apie savižudybę, arba savižudybe.
Smurtas ir agresija.

Nutraukimo sindromo sunkumą ir trukmę greičiausiai lemia įvairūs veiksniai,
įskaitant smukimo laipsnį, vartojimo trukmę ir dozės dydį bei galimus genetinius veiksnius.
Tie, kurie anksčiau yra nutraukę benzodiazepinų vartojimą,
gali turėti jautrią ar užsidegusią centrinę nervų sistemą,
dėl kurios gali pablogėti pažinimas ir simptomatika,
o kiekvienas paskesnis abstinencijos laikotarpis tampa blogesnis.

Gali būti per sunku atsisakyti trumpalaikio ar vidutinio veikimo benzodiazepinų,
nes tarp dozių jaučiami atgimimo simptomai.
Be to, trumpo veikimo benzodiazepinai sukelia intensyvesnį abstinencijos sindromą.
Dėl šios priežasties nutraukimas kartais atliekamas pirmiausia pakeičiant ekvivalentinę trumpalaikio veikimo benzodiazepino dozę ilgesnio veikimo kaip diazepamas ar chlordiazepoksidas doze.
Nenaudojant tinkamo ekvivalento kiekio, gali pasireikšti sunki abstinencijos reakcija.
Benzodiazepinai su apusinės eliminacijos periodas, ilgesnis nei 24 valandos, apima chlordiazepoksidą, diazepamą, klobazamą, klonazepamą, chlorazepinino rūgštį, ketazolamą, medazepamą, nordazepamą ir prazepamą.
Benzodiazepinai, kurių pusinės eliminacijos laikas yra trumpesnis nei 24 valandos, apima alprazolamą, bromazepamą, brotizolamą, flunitrazepamą, loprazolamą, lorazepamą, lormetazepamą, midazolamą, nitrazepamą, oksazepamą ir temazepamą.
Tada gauta ekvivalentinė dozė palaipsniui mažinama.
Naudojama sumažinimo norma reikalauja, kad kas dvi ar keturias savaites būtų pašalinta 10% likusios dozės, atsižvelgiant į sunkumą ir reakciją į sumažėjimą, kai galutinė dozė yra 0,5 mg diazepamo arba 2,5 mg chlordiazepoksido dozės.

Išgėrus paskutinę dozę, ūminė nutraukimo fazė paprastai trunka apie du mėnesius, nors abstinencijos simptomai, net ir vartojant mažas dozes, gali išlikti nuo šešių iki dvylikos mėnesių, palaipsniui gerėjant tuo laikotarpiu, tačiau kliniškai reikšmingi abstinencijos simptomai gali išlikti metų metus, nors palaipsniui mažėja.
Klinikinis pacientų, vartojusių benzodiazepino alprazolamą net aštuonias savaites, tyrimas sukėlė užsitęsusius atminties nepakankamumo simptomus, kurie vis dar išliko iki aštuonių savaičių po alprazolamo vartojimo nutraukimo.

Antipsichoziniai vaistai paprastai neveiksmingi gydant benzodiazepinų psichozę.
Vartojant benzodiazepiną, reikia vengti antipsichozinių vaistų, nes jie linkę pasunkinti abstinencijos simptomus, įskaitant traukulius.