Labas. Bičiukas kuris mėto man sako, jog tai amfa, pažystamas užrodęs šį bičiuką ir sako, kad amfa. Taigi milteliai baltos spalvos, dažniausiai toki drėgnoki lyg, limpa prie kortelės, o kartais būna toki net kaip košė kad šniurio neįmanoma padaryti. Pavartojus norisi būti vienoje vietoje, rega suprastėja,nerišliai kalbu,kartais nežįmiai pykina,labai atsipalaiduoju. Viskas tampa taip malonu,mylima… Neįsivaizduoju kaip apibūdinti jausmus,euforija turbūt…O kita pusė, prasideda nustojus uostyti. bemiegės naktys, lovoje vis vartausi, kartais noriu perlaušti sau stuburą, rankas, kojas. Oda raudona kaip krabo pasidaro,rankos dreba, vydžiai išsiplėčia,pradedu kosėti ir sloguoti,paakiai labai pamėlynuoja,apetito nėra. Negaliu ir nesinori nieko daryti, net į kitą kambarį nueiti atrodo kaip tūkstantis mylių,prasideda paranoja,nenoriu su niekuo bendrauti,noriu būti viena. Užsidarau kambaryje ir taip 2-3 kartais 4 paras užtrauktom užuolaidom kankinuosi. Atsigavus prabūnu 3-4dienas, ir vėl uostau 3-4 paras, tada vėl kankinuosi ir taip jau beveik 1metai… Amfą esu vartojus daug kartų ir žinau, kad pirihodas nu nuo amfos ne toks. Uoščiau retai, nes laisvai galėjau būti ir neuoščius. O šitas šūdas nepaleidžia manęs,tokia kvaila jaučiuosi vėl ir vėl sakau sau, kad paskutinis kartas. Žiauriai silpna jaučiuosi.