Labiausiai pažeidžiami šiuolaikinių priklausomybių – interneto, kompiuterinių žaidimų, rūkymo ar cheminių medžiagų yra vaikai ir paaugliai. Emocinis žmogaus stabilumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Deja, priklausomybės išvystymas ankstyvame amžiuje net keturis kartus padidina riziką susidurti su priklausomybės ligomis ateityje.

Dažnai suaugusieji neįvertina rizikos bei neigiamų, žalingų pasekmių susijusių su interneto piktnaudžiavimu. O ir nuolatinis vaiko laiko leidimas prie kompiuterio suteikia tėvams savotišką saugumo jausmą. Vis dėlto nuolatinis, besaikis buvimas virtualioje erdvėje ypatingai žaloja jaunuolio suvokimą apie jį supančią aplinką, riboja gebėjimą džiaugtis, išreikšti natūralias emocijas, bei eksperimentuoti realiame pasaulyje. Be to, bendravimas virtualioje erdvėje gerokai skiriasi nuo natūralaus bendravimo, o įgūdžiai reikalingi natūraliam, akis į akį bendravimui, yra visiškai neugdomi ir nepalaikomi. Nenuostabu, jog jaunuolis valandų valandas praleidžiantis internetinėje aplinkoje, natūraliose situacijose nebemoka pritapti prie draugų/bendraamžių, jaučiasi nepilnavertis, dėl ko nesąmoningai trokšta grįžti į jam artimesnę, virtualią aplinką.

Sugebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius tarp draugų paauglystės metu yra kritiškai svarbus. Tai teigiamai veikia paauglio savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis. Priešingai, bendraamžių atstūmimas neigiamai veikia savo įvaizdžio suvokimą, ir gali tapti depresijos priežastimi. Tyrimų atliktų su paaugliais duomenimis, jaunuoliai, išgyvenantys bendraamžių atstūmimą bei turintys bendravimo sunkumų, teigia labiau linkę užmegzti artimus ryšius su internetiniais draugais nei realiais bendraamžiais. Pastebėta, jog daugiausiai tam įtakos turi dėmesio stoka iš tėvų.

Kalbant apie paauglius, kita problemiško interneto naudojimo priežastis gali būti sunki mokymosi programa, tėvų spaudimas ar per dideli lūkesčiai iš tėvų.

Į priklausomybes linkę tie jaunuoliai, kuriems trūksta priežiūros, tėvų globos, meilės, kurių ryšys su tėvais yra silpnas. Internetas tampa ta vieta, kur galima užsimiršti, susidoroti su patiriamu stresu. Jei suaugusiems sunku įveikti gyvenimo sunkumus, kaip įsivaizduojame, jog vaikai tai gali neišgyventi be artimųjų pagalbos bei atramos?

Tyrimai atlikti Lietuvoje rodo, jog maždaug kas dešimtas paauglys, atsakydamas į klausimus apie naudojimąsi kompiuteriu, atitinka tarptautinius priklausomybės nuo kompiuterio kriterijus. Tai yra dideli skaičiai, ir mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys prevencinėms paskaitoms, tėvų konsultavimui. Kompiuterinės technologijos būtinos vyresniųjų klasių moksleivių mokymuisi, informacijai, komunikacijai. Tačiau būtina informuoti ir jaunuolių atsparumą neigiamai kompiuterių įtakai, kaip išlikti budriems bei nuolat pasverti kompiuterio naudą ir pavojus.

PRIKLAUSOMYBĖ – TAI SVEIKATOS SUTRIKIMAS

Priklausomybė – tai liguistas potraukis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. Per pastarąjį dešimtmetį apie priklausomybės ligų biocheminį, ląstelinį ir molekulinį pagrindą ypatingai daug sužinota. Nenuginčijama tapo išvada, jog priklausomybė – tai galvos smegenų liga. Priklausomybė – tai tokia būklė, kai organizmas įsitraukia į priverstinį elgesį net tada, kai susiduriama su neigiamais to elgesio padariniais.

Dėl sutrikusių cheminių pokyčių asmuo, piktnaudžiaujantis kažkokia malonumą teikiančia veikla ar chemine medžiaga, praranda sugebėjimą kontroliuoti savo elgesį. Tačiau prarasta kontrolė šiuo atveju nėra nei valios neturėjimas, nei nesugebėjimas priimti sprendimo. Tai ilgalaikių neuroninių jungčių pokyčių pasekmė.

KAIP GYDOMA PRIKLAUSOMYBĖ NUO INTERNETO?

Kol kas vienos nuomonės apie internetinės priklausomybės gydymo būdus ir metodus dar nėra. Kaip ir daugelių priklausomybių atveju, gydant priklausomybes pagalba turi būti suteikta iš šalies. Praktika rodo, jog staigus uždraudimas naudotis internetu situaciją tik blogina. Patartina rinktis laipsnišką laiko, skiriamo internetui, mažinimą. Daugelis įprastinių metodų, taikomų gydant priklausomybes, šiuo atveju neveiksmingi arba kaip tik kenkia.

Gydymo pradžioje patartina pateikti sergančiajam alternatyvius laiko praleidimo pavyzdžius, kurie iš dalies atitrauktų jį nuo internetinės veiklos, tačiau itin svarbu nesudaryti įspūdžio jog norima uždrausti. Kenčiančiam nuo priklausomybės asmeniui labai svarbu, jog būtų gerbiama jo veikla ir tuo pačiu po truputį reiktų stengtis sugrąžinti jį prie buvusių mėgstamų užsiėmimų. Bet kokia kritika ar pasišaipymas iš sergančiojo silpnybės veikia kontraproduktyviai ir ligonis dar labiau įninka į virtualųjį pasaulį, kad parodytų pasipriešinimą pajuokai.

Gydant priklausomybę nuo interneto, yra be galo svarbu rasti ryšį su ligoniu. Neretai tai pavyksta padaryti per svarbiausią šios blogybės priežastį – internetą. Sergantysis suvokia internetą kaip daiktą, kuris suteikia jam tai, ko jis niekur kitur neįstengia gauti. Nors dėl priklausomybės pasireiškimo sergančiojo socialiniai įgūdžiai suprastėję, o draugų mažai, dažnai jaučiamas didžiulis poreikis bendrauti. Kenčiantiems nuo kompiuterinių žaidimų priklausomybės jaunuoliams neretai atrodo jog vienintelis juos dominantis iššūkis gali būti tik kompiuteriniai žaidimai. Labai svarbu, jog sergantis asmuo suprastų, kad jo priklausomybė nėra amžina ir grįžimas į normalų gyvenimą yra įmanomas. Manoma, jog didžiausias indėlis gydantis – paties paciento pastangos. Be jų medikų ir psichologų konsultacijos mažai ko vertos.

Pasak Šv. Bonaventuros universiteto Niujorke, interneto priklausomybės pradininkės Dr. Kimberly Young priklausomybė nuo interneto yra labai panaši į psichologinius valgymo sutrikimus – anoreksiją, bulimiją. Kaip ir maistas technologijos yra labai svarbi bei neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Kenčiantieji nuo psichologinių naudojimosi internetu sutrikimų, negali visiškai išvengti interneto naudojimo, tačiau nesugeba jo naudojimo ir kontroliuoti. Profesorės teigimu, reiktų atrasti priežastis, dėl ko atsirado priklausomybė internetui, tik tada potraukis virtualiam gyvenimui gali būti sutramdytas. Dauguma besaikio interneto vartotojų nebūtinai turi priklausomybę internetui, tai gali būti realybėje egzistuojanti priklausomybė lošimui, seksui, pirkimui ir pan., kuri yra realizuojama virtualioje erdvėje.

Svarbu, jog priklausomybę turintis žmogus kuo anksčiau kreiptųsi į specialistus, kuo greičiau suvoktų, kad serga. Vėliau, įsigalėjus padariniams – kai žmogus jau negali gyventi realioje tikrovėje, kuri jį baugina, ir nebegali gyventi virtualioje realybėje, galimi kraštutinumai, tokie kaip savižudybė. Žmogų gali ištikti netikėta, greita mirtis, kada mirštama tiesiog interneto svetainėje dėl organizmo perkrovimo, kai žmogus išbūna keletą dienų nemiegojęs ir nuolat jausdamas nervinę įtampą.

Prieiname prie išvados, kad tėvai turėtų domėtis,stebėti savo vaikų elgesį, įvesti laiko, leidžiamo prie kompiuterio kontrolę, tam yra sukurtos specialios programos pvz. Chrono control. Svarbu įtraukti vaiką į veiklas, nesusijusias su kompiuteriu: kėglius, keliones baidarėmis, sportavimą, plaukiojimą ir pan. Būtina treniruoti kūną ir psichologinį atsparumą. Tačiau tam reikia skirti vaikui savo laiko.

Kadangi interneto naudojimo plėtra pakankamai naujas reiškinys visame pasaulyje, Lietuvoje kol kas beveik nėra metodikų, kaip jį tirti. Koks skaičius žmonių išvysto liguistą interneto vartojimo elgesį, neaišku. Mosklininkų duomenimis, apie 5-10% visų kompiuterių vartotojų tampa priklausomi nuo interneto, kompiuterinių žaidimų. Oficialių duomenų, kiek Lietuvoje yra tokių žmonių, kol kas neturima. Pasak klinikinų pastebėjimų, internetu ir kompiuteriais piktnaudžiauja dažniausiai 12–17 metų asmenys, o priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų dažniausiai nustatoma 25–35 amžiaus žmonėms. Šiuo metu specialistų teigimu, Lietuvoje daugiau internetu ir kompiuteriniais žaidimais piktnaudžiaujančiųjų nei tapusių nuo jų priklausomais. Lyginant su kitomis priklausomybėmis kaip alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo – priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų vis dėlto užima mažiausią trečiąją, vietą.

Alkoholizmo žala visiems gerai pažįstama. O internetinės priklausomybės žala dar daug kam atrodo nepastebima. Deja, priklausomybė nuo interneto yra sunkiai gydoma, susijusi su rimta rizika ir dažnai baigiasi recidyvais. Ir pagaliau, jei visuomenė ir medicina rimčiau nesusirūpins priklausomybės nuo kompiuterio problema, ateityje tai gali būti tokia pat problema kaip ir narkomanija ar alkoholizmas.

Priklausomybės ligų psichologė,
Neringa Bagdonaitė