Žaidimai internetu dabar jau tapo kiekvieno jaunuolio kasdienybe. Manoma, jog saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaiko raidą t.y. lavina vaikų socialinius įgudžius, vaizduotę, gerina atminties procesus. Vis dėlto, piktnaudžiavimas kompiuteriniais žaidimais, ne retai tampa padidėjusio agresyvumo, suprastėjusių bendravimo įgūdžių, bei impulsyvumo priežastimi.

Ypatingo vartotojų dėmesio susilaukė žaidimai kurių metu prisijungia net keletas žaidėjų. Pagrindinis šių žaidimų privalumas yra tas, jog virtualioje erdvėje žaidėjai gali imtis bet kokios jiems patrauklios veiklos ar rolės, susirasti bendraminčių bei tuo pačiu metu su jais sąveikauti, kartu įveikti įvairias misijas, įgyvendinti planus pritaikant sudėtingas strategijas, agresyvius veiksmus. Tokia intensyvi visapusiška patirtis jauniesiems vartotojams yra ne maža pramoga, ne veltui užimanti didžiąją dalį laisvalaikio.

Priklausomybė nuo internetinių žaidimų, kaip naujas šio laikmečio reiškinys, buvo skubiai ištirtas moksliniais tyrimais. Nustatyta, jog į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys. Pagrindinė narcisistinių asmenybių savybė yra nuolatinis poreikis jaustis įvertintiems, sulaukti aplinkinių pripažinimo, žavėjimosi jais. Internetiniai žaidimai kelia jų savivertę. Žaidimo metu įveikiant įvairias kliūtis, žaidėjai apdovanojami nuopelnais, įgyja galingesnių gyvybių bei vertybių, ir taip vis tampa stipresni bei turtingesni. Be to, laimėtojai sulaukia daug pripažinimo iš kitų žaidėjų, taip įgydami galios bei tam tikrą statusą. Taigi, asmenims kuriems būdingas narcisitinės asmenybės tipas, dalyvavimas tokiuose žaidimuose gali būti ypatingai patrauklus ir teikiantis ne mažai pasitenkinimo.

Manoma, jog agresyvumu pasižymintys asmenys yra labiau linkę į virtualius žaidimus, nes čia jie gali patenkinti slepiamus agresyvius impulsus, kurie realiame gyvenime yra vertinami neigiamai. Teigiama, jog agresyvumas yra agresyvaus pobūdžio žaidimų pasirinkimo priežastis, ne žaidimų pasekmė.

Kita neatsiejama problema – silpna savikontrolė ir disciplina. Pastebėta jog asmenys linkę į liguistą žaidimų naudojimo formą prasčiau kontroliuoja savo emocijas nei vidutiniai žaidimų vartotojai. Tačiau, verta paminėti, jog padidėjęs emocionalumas gali būti žaidimų pasekmė, o ne priežastis. Savikontrolės ugdymas, bei įvykių planavimas padeda kontroliuoti liguistą potraukį žaidimams.

Įtakos žaidimų intensyvumui taip pat turi santykiai su šeimos nariais, bendraamžiais, bei stresas patiriamas realybėje. Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Tačiau ar vienišumas ir suprastėję socialiniai įgūdžiai yra žaidimų pasekmė, ar priežastis, kolkas nėra nustatyta.

Atlikti tyrimai teigia, jog vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys. Funkcinio magnetinio rezonanso (FMRi) metodo tyrimų duomenimis nustatyta, jog taip yra todėl, kad tam tikri vyrų smegenų centrai žaidimo metu stipriau reaguoja į tariamą pavojų jų teritorijoje. Be to, vyrai lengviau sugeba vytis numanomą auką, bei turi geresnę orientaciją erdvėje.

Visumoje, dalyvavimas virtualiuose žaidimuose vartotojams suteikia iliuziją jog viskas jų rankose, jie visiški padėties šeimininkai, turintys pilną laisvę kontroliuoti savo įvaizdį. Taip pat, rolės kurios pasirenkamos tam tikruose žaidimuose ypač patrauklios tiems, kurie realiame gyvenime to padaryti neišdrįstų. Dėl to priklausomybė nuo internetinių žaidimų sietina su neurotiškumu, psichotiškumu, impulsyvumu bei naujovių ieškojimu. Priklausomybė nuo internetinių žaidimų bei nuolatinis buvimas virtualioje erdvėje neturi tokių žalingų pasekmių kaip pvz. alkoholizmas ar narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau daro didžiulę žalą asmens socializacijai ir gali būti tolimesnių nesėkmių svarbiose gyvenimo srityse priežastis.

Priklausomybės ligų psichologė
Neringa Bagdonaitė