Rūkymas – fizinė ar psichologinė priklausomybė?

Nepaisant visos informacijos apie rūkymo žalą, beveik visose valstybėse priimamų prieš rūkymą nukreiptų priemonių, įstatymais uždraustos reklamos, suvaržymų rūkyti viešose vietose, pasaulyje visvien nemažėja rūkančiųjų skaičius. Dauguma jų norėtų mesti rūkyti, tačiau nepajėgia, arba trumpam metę rūkyti neišlaiko ir sugrįžta prie žalingo įpročio vėl.

Kodėl taip sunku mesti rūkyti?

Visuomenėje vyrauja kelios skirtingos nuomonės apie priklausomybę nuo rūkymo, o taip pat ir keli rūkančių žmonių tipai.

  • Vieni įsitikinę, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, tai yra kad rūkymas – grynai fiziologinė priklausomybė.
  • Kiti teigia, kad jokios nikotino priklausomybės nėra, rūkoma dėl psichologinių priežasčių, ir priklausomybės kilmė tik psichologinė.
  • Tretieji gi laikosi nuomonės, kad tiesa yra kažkur per vidurį, rūkymas – ir fizinės, ir psichologinės priklausomybės pasekmė.

Be abejo, noras rūkyti susijęs su fiziologija. Kaip tvirtina neurologai, viskas, kas dalyvauja metabolizmo procesuose, gali sukelti pripratimą. Nenugalimą potraukį rūkyti lemia cigaretėse esantis nikotinas, kuo didesnis jo kiekis yra cigaretėje, tuo stipresnį pripratimą jis sukelia. Amerikiečių sveikatos specialistai pastebi, kad pastaruoju metu nikotino kiekis cigaretėse nuolat didėja, įskaitant ir taip vadinamas „lengvas“ cigaretes.

Priklausomai nuo vartojimo kiekio ir aplinkybių, nikotino poveikis gali būti ir stimuliuojantis, ir raminantis. Užsirūkius, nikotinas maždaug per septynias sekundes iš plaučių patenka į smegenis ir stimuliuoja ten esančius receptorius, susijusius su malonumo pojūčiu, sukeldamas džiaugsmingą nuotaiką. Žmogui norisi nuolat taip jaustis, todėl jis užsirūko vėl ir vėl. Negaunant nikotino, keičiasi nuotaika, žmogus tampa irzlus, prislėgtos nuotaikos, nedarbingas. Taip pasireiškia nikotino abstinencija. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams. Dažnai jie pripranta rūkyti, būdami 12-13 metų, tai yra toli gražu iki amžiaus, kai cigarečių įsigyti galima legaliai. Kartais jau po šešių surūkytų cigarečių pradeda raikštis abstinencijos simptomai.

Rūkymas sukelia tam tikrus pokyčius smegenų receptoriuose, kurie yra negrįžtami. Teigiama, kad apie 80 procentų žmonių, metusių rūkyti, sugrįžta prie šio įpročio, jeigu leidžia sau surūkyti bent vieną cigaretę.

Psichologinė priklausomybė išsivysto iš įprastų žmogaus veiksmų, kai rūkymas tampa tam tikro ritualo dalimi: parūkyti geriant rytinę kavą, pokalbio metu, vairuojant. Dažnai cigaretės griebiasi patiriant tam tikras emocijas – norisi rūkyti susierzinus, supykus, arba atvirkščiai, be jos neįsivaizduojamas pergalės ar pilnatvės pojūtis. Būna žmonių, kurie rūko tik tam tikrose situacijose. Teoriškai jie lengvai galėtų atsisakyti rūkymo. Tačiau tos įprastos situacijos pasitaiko labai dažnai, ir kartojasi reguliariai: ir valgome kasdien, ir vairuojame, ir priežasčių susierzinti pakanka. Priežastis – vidinis elgesio stereotipas. Net naudojant pleistrus nuo rūkymo, nikotino kramtomąją gumą ar pastiles, tai yra duodant organizmui tam tikras dozes nikotino, nepavyksta atsikratyti įpročio rūkyti. Svarbiausia užduotis ir yra – sulaužyti nusistovėjusį stereotipą.

Priklausomybė nereiškia diagnozės visam likusiam gyvenimui. Tiesiog reiškia, kad mesti rūkyti yra sunku. Bet įmanoma.

Pagal užsienio žiniasklaidą parengė Dalia Motik, informacijos šaltiniai:

  • http://www.nosmoking-spb.ru/poleznye_stati/nikotinovaja_zavisimost__psihologija_ili_fiziologija/
  • http://www.healthcentral.com/copd/understand-addiction-000041_2-145.html
  • http://www.bbc.co.uk/health/emotional_health/addictions/aboutaddiction_whatis.shtml
  • http://www.bbc.co.uk/health/emotional_health/addictions/nicotine.shtml
Žyma:

Komentuosite?