Alkoholizmas senyvame amžiuje yra vis didėjanti visuomenės problema. Teigiama jog problemišką alkoholio vartojimo būdą žmonės dažniausiai išvysto arba iki 25 metų arba apie 40-tuosius metus. Nuo amžiaus kuriuo būdamas asmuo pradėjo vartoti alkoholį priklauso ligos sunkumas bei pasekmės. Vėlyvo amžiaus alkoholizmas lengvesnis, vartojama mažiau alkoholio, nebūdingas besaikis girtavimas, be to mažiau rūkoma girtavimo metu. Taip pat rečiau susiduriama su socialinėmis girtavimo pasekmėmis, tokiomis kaip skyrybos ar darbo netektis. Pastebėta, jog senyvo amžiaus asmenys kurie kreipiasi profesionalų pagalbos turi mažiau psichikos sutrikimų, pasižymi didesniu psichologiniu stabilumu bei mažesniais alkoholizmo atvejais šeimoje. Kadangi senyvo amžiaus alkoholio vartojimo priežastys gerokai skiriasi nuo jaunų asmenų girtavimo, jų pasveikimo prognozės yra daug geresnės.

Alkoholizmo požymiai senyvame amžiuje ne retai lieka nepastebėti šeimos gydytojų. Dažnai pacientai patys nuslepia ar neigia vartojantys alkoholį, o medikams aptikti ne specifinius alkoholizmo simptomus gali būti gana keblu. Priežastys dėl kurių alkoholis yra vartojamas senyvame amžiuje dažniausiai susijusios su skausminga vienatve praradus artimą žmogų, dėl senatvinių ligų aplinkybių, geriama tam kad išvengtų skausmo.

Kadangi su amžiumi pakinta smegenų veikla, svaiginamasis-skatinamasis alkoholio poveikis senyvo amžiaus asmenims yra silpnesnis, jie patiria mažiau nenumaldomo psichologinio poreikio išgerti, bei rečiau išgėrinėja rytais. Alkoholizmas vėlyvame amžiuje nėra toks psichologiškai bei socialiai žalingas, tačiau jis slopina mąstymo procesus, silpnina atmintį, bei priartina silpnaprotystę. Alkoholio vartojimas ypatingai nualina imuninę sistemą, atsiranda nemiga, psichologinis sumišimas, apetito stoka, virškinimo sutrikimai.

Su amžiumi atsirandantys fiziologiniai pokyčiai (vandens kiekio sumažėjimo organizme, skrandžio rūgštingumo pokyčiai) keičia alkoholio skaidymo bei šalinimo procesus, dėl ko senyviems žmonėms užtenka santykinai mažų alkoholio dozių apkvaišti. Tačiau net ir nedidelės alkoholio dozės blogina kūno laikyseną, įtakoja eiseną. Kita problema yra alkoholio maišymas su priskirtais medikamentais. Dažnas senyvo amžiaus žmogus vartoja net keletą medikamentinių preparatų kurie sumaišius su alkoholiu gali sparčiai pabloginti fizinę būseną, bei sukelti rimtų neigiamų sveikatos pasekmių.

Nors medikai senjorams ir leidžia suvartoti po vieną alkoholio vienetą per dieną, neturint diabeto ar širdies ligų problemų, tačiau alkoholis senyvame amžiuje gali turėti lemtingų pasekmių ir yra labiausiai sietinas su savižudybėmis, nelaimingais atsitikimais kelyje, kritimais, bei kaulų lūžiais.

Priklausomybės ligų psichologė
Neringa Bagdonaitė